Profesionali kinų kalbos ir kultūros specialistė Ieva Driukienė nenorėtų gyventi Kinijoje – ši šalis jai yra tik savų studijų ir darbo objektas, su kuriuo nesiskiria jau 15 metų. Gbtimes Lithuania kalbasi apie kinų kalbos subtilybes ir apie tai, kiek laiko reikėtų skirti mokslams, norint išmokti kalbėti kiniškai.
Kaip susidomėjote kinų kalba?
Dar būdama mokinė nė nesvajojau apie kinų kalbos studijas universitete, tiesiog taip susiklostė, jog labai troškau naujovių, kažko įdomaus ir negirdėto, to, ko nestudijavo dauguma mano bendraamžių. Dabar su kinų kalba draugauju daugiau nei 15 metų.
Dirbate kinų kalbos mokytoja, vertėjaujate, turite savo įmonę bei vedate ekskursijas kinų kalba Vilniuje. Kuri iš šių veiklų jums labiausiai prie širdies?
Man labiausiai patinka mokytojauti. Mane džiugina, kuomet studentas išmoksta naujų sudėtingų dalykų ir tuomet aš didžiuojuosi, jog esu tas žmogus, kuris jam atskleidė kinų kalbos subtilybes ir išmokė hieroglifų meno.
Ar turite daug studentų, kurie susidomėję ir mokosi kinų kalbos?
Tikrai nemažai. Aš mokau įvairiose institucijose, o mano įmonė kinukalba.lt užsiima ir individualiais kursais. Mokome ne tik suaugusius, bet ir jų vaikučius. Jų tėveliai galbūt kažkada turėjo reikalų, susijusių su Kinija, o galbūt dar tik planuoja turėti ateityje, todėl skatina savo vaikus mokytis ir supranta, kokią didelę reikšmę turi kinų kalba šiame amžiuje. Vaikučiams labiausiai patinka hieroglifai, kuomet juos dėliojame iš flamasterių arba piešiame. Kitiems patinka garsų skambesys, treti jaučiasi geriausiai dainuodami kiniškas daineles. Mokiname vaikus, kurie jau supranta raides, nes vaikas turi susigaudyti kaip sudėlioti tarimą su reikšme. Dažniausiai nuo 5–6 metų jau galima pradėti kibti į mokslus.
Su kokiais iššūkiais susiduria jūsų studentai?
Didžiausias iššūkis yra neprarasti kantrybės ir motyvacijos. Pastebėjau, jog studentai, kurie mokosi tik savo malonumui, vėliau suvokia, jog tai teikia labai mažai malonumo, o daugiau darbo ir pastangų. Iš tiesų, kinų kalba nėra sunki. Joje nėra laikų, galūnių, nėra vienaskaitos ir daugiskaitos, taip pat vyriškos ar moteriškos giminės. Kinų kalboje žodžiai dėliojasi kaip kaladėlės, sustatei vienaip – viena prasmė, pakeitei kitaip – kita prasmė. Tai nėra puzlė, kur pvz., japonų kalboje žodžiai susikabina galūnėmis. Taigi, visas gebėjimas kuo daugiau kaladėlių turėsi, t.y. kiek tų hieroglifų mokėsi, tuo daugiau „kaladėlių sustatyti galėsi“.
Ar lankėtės Kinijoje?
Studijų metais lankiausi ne vieną kartą. Viena iš studijavimo dalių yra išvykti į Kiniją, siūlomos įvairios stipendijos pagal kurias gali išvažiuoti pusmečiui, metams. Labiausiai įsiminė vizitas Pekine, kuomet pirmą kartą atvykus patekau į pamokas, kurios vykdavo tik kinų kalba. Labai verta ir naudinga išvažiuoti net ir tiems, kurie yra vos pasimokinę, nes po kelių savaičių viešnagės žinios ir kalbos įgūdžiai šauna į aukštumas.
Ar kinai suprato jūsų akcentą?
Suprato. Kinai yra šiaip labai geranoriški, o pamatę baltą veidą iškart puola sveikintis, siūlo pagalbą. Neturėjau labai didelės baimės pradėti kalbėti kiniškai, esi priverstas, nes dauguma sutiktų kinų kita kalba nešneka.
Kiek reikia laiko skirti mokslams, norint įgauti kinijos kalbos pradmenis?
Tokiam bendram supratimui, kas ta kinų kalba, pagrindinėms frazėms, pvz., mano vardas, aš atvykau iš…, norėčiau nusipirkti bilietą…, užtenka trijų mėnesių. Pavyzdžiui lankant du kartus per savaitę susidaro apie 20–24 pamokas. Žinoma, viskas priklauso nuo motyvacijos, ar po tų 3 mėnesių įdėtų pastangų galėsi laisvai savarankiškai keliauti ir susišnekėti Kinijoje.
Kaip manote ar Kinija yra svarbi Europai?
Taip. Kinija yra viena iš stipriausių ekonomikų, o kinų kalba vienas iš svarbiausių įrankių derintis prie šiuolaikinio pasaulio, būti konkurencingam.
Ievą Driukienę kalbino Gbtimes žurnalistė Ieva Lucinskytė