Daugelis yra girdėję žodžius konfucianizmas arba Konfucijus ir žino, jog tai susiję su Kinija, tačiau ne daugelis žino daugiau nei tai. Tad kas gi yra konfucianizmas? Konfucianizmas (儒学Rúxué) – etinė, filosofinė mokykla, susiformavusi VI-V a. pr. Kr. Kinijoje ir vėliau paplitusi Rytų Azijoje. Šios mokyklos autoritetu laikomas Konfucijus (孔子Kǒngzǐ), o svarbiausi raštai – ,,Konfucijaus apmąstymai ir pašnekesiai“, kuriuose pasekėjai užrašė Konfucijaus bei jo amžininkų idėjas ir posakius. Bėgant laikui, šios mokyklos įtaka kiek priblėso, tačiau Tangų dinastijos laikais (618 – 907 m.) vėl suklestėjo.
Kuo išskirtinė ši mokykla? Nemažai daliai žmonių tai siejasi su hierarchinės santvarkos deklaravimu ir iš dalies tai yra tiesa, tačiau Konfucijaus mokymas yra ne vien apie tai. Konfucianizme svarbiausia siekiamybė – susitapatinti su Tiān (天), Shàngdì (上帝) arba dar kitaip žinomu Dào (道) – aukščiausiąja dievybe, kuri nusako visatos tvarką, bei puoselėti žmonių ir dangaus (kosmoso) santykį. Norėdami išpildyti šį tikslą, žmonės turėtų atitinkamai elgtis ir vadovautis Penkiomis konstantomis (五常wǔ cháng), kurios nusako moralų ir žmogui tinkamą elgesį. Penkios konstantos sudarytos iš šių principų: Rén (仁) – humaniškumas; Yì (義/义) – teisingumas; Lǐ (禮/礼) – ritualai; Zhì (智) – žinios; Xìn (信) – sąžiningumas, prie jų taip pat prisideda Zhōng (忠) – lojalumas bei Xiào (孝) – sūniškas nuolankumas. Nors visos šios moralinės dorybės labai svarbios sekant konfucianizmo mokymu, vis tik bene reikšmingiausios yra žinios ir sūniškas nuolankumas.
Konfucijus teigė, jog valdovas turėtų būti tobulas žmogus (君子jūnzǐ), kuriam būdingos visos reikalingos moralinės vertybės ir dėl kurių jis geba tobulai valdyti. Tam pasiekti, be abejo, reikalingas nepailstantis žinių siekimas ir nuolatinis savęs kultivavimas, kuomet neleidžiama sau nė per nago juodymą apsileisti. O sūniškas nuolankumas, kuris apibrėžė jaunesniųjų pagarbą ir nuolankumą vyresniesiems, Konfucijaus supratimu, padėjo išlaikyti ne tik reikalingą socialinę santvarką, bet ir suteikė daiktams jų tinkamą vietą bei padėjo išlaikyti visatos harmoniją, kokią ir apibrėžė Dào.
Nors Konfucijus jau seniai miręs, tačiau jo mokymo įtaka vis dar gyva. Ji svarbi ir aplinkinėse šalyse, tokiose kaip Pietų Korėja ir Japonija. Šiandieninėje Kinijoje, kaip ir imperinėje, kurioje iš Konfucijaus mokymų buvo sudarinėjami nacionaliniai egzaminai, išsilavinimas ir žinios užima svarbią vietą žmonių gyvenimuose. Dauguma tėvų pasiryžę padaryti viską, netgi atleisti vaikus nuo namų ruošos darbų tam, jog šie nuo mažų dienų pasiektų kuo aukštesnių rezultatų. O sūniškas nuolankumas taip pat išliko be galo gajus ne tik Kinijoje, bet ir Pietų Korėjoje, kuomet jaunesnieji gerbia vyresniuosius, kreipiasi į juos vartodami specialias kreipinių formas (大姐，大哥dàjiě, dàgē, vyresnioji sesė, vyresnysis brolis) ir iš pagarbos, dažnai net ir nenorėdami, bet iš nuolankumo bei kuklumo sutinka padėti įvairiose situacijose, ar kur nors pakviesti eiti kartu.
Nors konfucianizmas ir nėra pripažįstamas kaip religija, Kinijos miestuose ir miesteliuose gausu Konfucijaus statulų bei jam skirtų šventyklų, kurias kinai gausiai lanko bei degindami smilkalus išreiškia pagarbą didžiajam išminčiui. Be to, šios filosofinės mokyklos idėjos ne tik įsitvirtinę kinų mentalitete, tačiau gyvos ir kasdienėje kalboje, kuomet žmonės dažnai pacituoja vieną kitą Konfucijaus posakį. Štai keli populiariausi kinų vartojami posakiai:
学而不思则罔，思而不学则殆
xué ér bù sī zé wáng sī ér bù xué zé dài
Mokytis be mąstymo beprasmiška, mąstyti be mokymosi pavojinga.
不在其位不谋其政
bùzài qí wèi bù móu qí zhèng
Neverta veltis į reikalus, kurie nesusiję su tavo pozicija.
好学近乎知，力行近乎仁，知耻近乎勇
hào xué jìnhū zhī, lì xíng jìnhū rén, zhī chǐ jìnhū yǒng
Meilė mokslui artima žinioms, stropus mokymasis artimas kilnumui, gėda artima drąsai.
