Kaip paprastasis ilgmoliūgis tampa muzikos instrumentu ir meno kūriniu

Vienas iš daugybės multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio turimų pučiamųjų instrumentų – hulusi. Lietuviškai jį turbūt vadintume moliūginiu? Tai – iš Kinijos Junanio provincijos kilęs, Dai ir kitų aplinkinių tautelių mėgstamas instrumentas, kiekviena kalba vadinamas vis kitaip.

葫芦丝 [húlusī] yra gaminamas iš butelio formos moliūgo ir trijų bambukinių vamzdelių, iš kurių vidurinis turi skylutes norimam garso tonui išgauti, o šoniniai skirti groti akordus. Instrumento išgaunamas garsas grynas, labai švelnus, panašus į klarneto garsą.

Tikima, jog šis pučiamasis instrumentas galėjo būti išrastas dar ~2100-221 m. pr. Kr., tačiau tiksli data nėra žinoma. Legenda byloja, jog pasruvus kalnų upėms, jaunuolis metė į upę didelį ilgmoliūgį ir su juo plaukdamas išgelbėjo savo mylimąją. Jautrios istorijos sujaudintas Buda pritaisė prie moliūgo bambukinius vamzdelius ir pagamino jaunuoliui instrumentą, kuriuo jis grojo nuostabaus grožio muziką, nuraminusią pasruvusias upes.

Kad pasigamintum hulusi, ilgmoliūgį reikia specialiai paruošti: išskaptuoti, išplauti tiek iš vidaus, tiek iš išorės ir gerai išdžiovinti. Tokius džiovintus moliūgus kinai ne tik verčia dūdelėmis, bet ir dekoruoja. Istoriniai šaltiniai mini apie šios meno formos praktikavimą dar Tang dinastijoje (618 – 907m.). Moliūgo dekoravimui gali būti naudojamos įvairios technikos: drožinėjimas, tapymas, deginimas ir daugybė kitų. Svarbiausia, kad naudojama technika nepakeistų originalios moliūgo formos. Taip apjungiant savitą moliūgo formą ir meninį kūrinį ant jo žievės, sukuriamas estetinis, aukštos meninės vertės dirbinys. Sukurti vaizdiniai ant moliūgo žievės nėra tik piešiniai ar drožiniai – kiekvienas moliūgas įkūnija ir pasakoja tam tikras istorijas. Atidžiau patyrinėjus moliūgo dekoracijas, galime matyti vaizduojamų temų įvairovę – šventės, tradicijos, legendos, kraštovaizdžiai ir kita.

Kodėl kinai taip mėgsta ilgmoliūgį? Ši butelio formos daržovė kiniškai vadinama 葫芦 [húlu], kas skamba panašiai į žodžius 福禄 [fúlù] – laimė ir sėkmė (dar yra toks posakis – 福禄寿 [fú lù shòu] – laimė, sėkmė ir ilgaamžiškumas). Taip pat toks moliūgas yra vieno iš aštuonių nemirtingųjų Li Tieguai (李铁拐) simbolis, reprezentuojantis jo galią išlaisvinti sielą iš kūno. Taigi ilgmoliūgis simbolizuoja ilgaamžiškumą ir gebėjimą apsisaugoti nuo blogų dvasių. Jis yra puiki dovana, norint palinkėti sėkmės, sveikatos ir ilgaamžiškumo. Be dekoratyvinės funkcijos, jis gali turėti ir praktinį panaudojimą. Dažnai džiovintas, dekoruotas moliūgo kiautas tampa indu prieskoniams, arbatžolėms ar net vynui laikyti.

Beje, grįžtant prie muzikos, hulu gali virsti ne tik hulusi, bet ir 葫芦笙 [húlúshēng] ar styginiu 葫芦琴 [húlu qín] instrumentu. Vis tik hulusi iš jų populiariausias. Paskutiniu metu šį instrumentą pamėgo ir Europos bei kitų šalių kompozitoriai ir muzikantai.

Kviečiame pasiklausyti, kaip hulusi groja Dai tautos muzikantai, mūsų Saulius Petreikis ir kaip jis skamba su kinišku orkestru.