Kaip elgtis Kinijoje?

Etiketas – be galo svarbus kiekvienoje kultūroje. Norint, jog mes patys ir aplinkiniai jaustųsi patogiai ir nei vieniems, nei kitiems netektų raudonuoti dėl netinkamo elgesio, reiktų laikytis etiketo ar kitaip sakant, visuotinai priimtų normų. Kadangi Kinijos kultūra paremta kiek kitokiomis nei vakarietiškosios vertybės, tad skiriasi ir etiketas. Kinai mėgsta posakį

入乡随俗 (rù xiāng suí sú)

(įžengęs į kaimą, laikykis jo papročių)

kai esi Romoje, elkis kaip romėnas

tad ir panagrinėkime, kokios etiketo taisyklės egzistuoja ir kaip derėtų elgtis bendraujant su kinais.

Kaip derėtų kreiptis į žmones?

Kinų, kaip ir lietuvių kalboje, vartojamas mandagus kreipinys jūs nín (kin.: 您). Šiuo įvardžiu dera kreiptis į nepažįstamus, vyresnius, ar aukštesnes pareigas užimančius asmenis. Iš tiesų kinų kalba gausi kreipinių, skirtų kreiptis į skirtingo amžiaus ar tam tikromis profesijomis užsiimančius žmones. Pavyzdžiui, į pagyvenusį vyrą neformalioje kalboje mandagu kreiptis shūshu (kin.: 叔叔, liet.: dėdė), į pagyvenusią moterį – āyí (kin.: 阿姨, liet.: teta), į jauną  merginą – měi nǚ (kin.: 美女, liet.: graži panelė), į jaunuolius shuài gē (kin.: 帅哥, liet.: gražus vaikinas), o vairuotojus, kirpėjus, ir kitas paslaugas teikiančius asmenis įprasta vadinti shīfù (kin.: 师傅, liet.: įgudęs savo srityje), o savo krautuvėlėse dirbančius pardavėjus – lǎobǎn (kin.: 老板, liet.: viršininkas).

Formalioje kalboje paprastai kreipiamasi pareigybėmis, pavyzdžiui, dàshǐ (kin.: 大使, liet.: ambasadorius), dǒngshì (kin.: 董事, liet.: įmonės direktorius), lǎoshī (kin.: 老师, liet.: mokytojas) ir pan. Prieš tokį kreipinį būtų mandagu pridėti ir pavardę, jeigu ją žinote, pavyzdžiui, Liáng dǒngshì (kin.: 梁董事, liet.: direktorius Liang).

Kaip derėtų elgtis svečiuose ir prie stalo?

Kadangi maisto kultūra ypač svarbi Kinijoje, svarbus ir valgymo etiketas. Pakviestam į svečius pietų, ar vakarienės dera atnešti dovanų. Tai gali būti gero vyno butelis, ar pintinėlė vaisių. Jei tarp kitų svečių yra nepažįstamų žmonių, mandagu prisistatyti ir tik tada sėsti prie vaišių stalo. Įprastai, vyriausieji pradeda skanauti patiekalus, tad nemandagu savavališkai pradėti mėgautis maistu, reikėtų palaukti, kol vyriausieji parodys pavyzdį.

Kinai tiki, jog patiekalų įvairovė padeda palaikyti kūno harmoniją, dėl to vaišių metu stalai visuomet nukraunami įvairiausiais patiekalais, tad mandagu paragauti visų bent po truputį. Tačiau baigus valgyti, reikėtų palikti truputį maisto savo lėkštėje, mat taip parodoma, jog svečias pasisotino ir nuolankiai vertina šeimininko dosnumą. Nors turbūt esate girdėję, tačiau verta paminėti, jog šiukštu nedera prie stalo žaisti su valgymo lazdelėmis ir ypač įstatyti jų į ryžius, nes tai asocijuojasi su mirtimi, malda už mirusiuosius.

Daiktų padavimas kitam

Atrodo, smulkmena, tačiau Kinijoje perduodant ar imant daiktą iš kito žmogaus svarbu prilaikyti jį abejomis rankomis, mat taip išreiškiama pagarba. Na, o jei nėra kaip daikto prilaikyti abejomis rankomis, reikėtų pasistengti užimtąja ranka bent prilaikyti kitą ranką, ar priliesti bent jau alkūnę. Ši etiketo subtilybė ypatingai svarbi verslo kontekste perduodant vizitines korteles ar teikiant dovanas.

Pokalbio temos

Nemandagu menkai pažįstamus žmones kalbinti problematinėmis plotinėmis ar religinėmis temomis, nes nekaltas klausimas gali būti suprastas kaip kritika. Tačiau nereikėtų įsižeisti, jeigu jūsų paklaustų apie jūsų santykių statusą, šeimyninę sudėti ar pajamas, mat asmeniniai klausimai, siekiant geriau susipažinti, yra įprasti Kinijoje. Taip pat pasirenkite atsakyti į klausimus, kiek jūsų mieste kainuoja kvadratas nekilnojamojo turto, koks yra vidutinis atlyginimas ir pan.

Pokalbio metu, kaip ir daugelyje kitų pasaulio vietų, nemandagu pertraukinėti, tačiau sveikintina linksėti galvą ar kartas nuo karto neįkyriai ištarti ń (kin.: 嗯, liet.: aha, mhm) ir taip parodyti, jog sekate pokalbį.

Elgesys viešose erdvėse

Konfucianistinėje kultūroje, kurioje nuo mažens auklėjama būti kukliais ir nuolankiais, viešose erdvėse patartina nesielgti iššaukiančiai ar agresyviai. Be to, geriau susilaikyti nuo viešo romantiškų jausmų demonstravimo, nes tai gali priversti žmogų prarasti veidą ir taip sukelti bereikalingų rūpesčių.

Klastingieji ne ir taip

Bene painiausias kiniško etiketo aspektas tai – žodžiai taip ir ne. Dažniausiai, dėl drovaus būdo bei baimės prarasti veidą, kinai nesako ne tiesiogiai. Norėdami pasakyti ne, žmonės dažnai sako galbūt ar nurodo, jog turi svarbių reikalų ir yra užsiėmę.

Dažnai ir ypač verslo kontekste pasitaiko, jog žmonės sako taip, nors iš tikrųjų turi omenyje ne. Tokie prieštaravimai greitai išvargina ir suklaidina, tad tokiose situacijose svarbu stebėti žmogaus laikyseną ir taip bandyti suprasti ketinimus.

Daugiau apie etiketą ir kultūrą sužinosite Kinijos verslo etiketo seminare arba lankydami kinų kalbos pamokas. Susisiekite info@kinukalba.lt.