All posts filed under Tinklaraštis

Terakotos armija

Terakotos armija (兵马俑 bīng mǎ yǒng, „karių ir arklių figūrėlės“) – Čin Ši Huangdi (秦始皇 Qín Shǐ Huáng), pirmojo Kinijos imperatoriaus mauzoliejuje esančios terakotos karių bei arklių skulptūros. Ši keramikinė armija buvo sukurta III a. pr. Kr., o jos paskirtis – apsaugoti imperatorių pomirtiniame gyvenime.

Čin Ši Huangdi kapas

Pagrindinė Čin Ši Huangdimauzoliejaus vieta, žinoma, – jo kapas, tačiau kol kas daugiausiai dėmesio skiriama vietovės aplink kapą tyrinėjimams. Savo forma imperatoriaus kapas primena nupjautą piramidę, o dydžiu prilygsta futbolo aikštei. Deja, nepaisant mokslininkų ir visuomenės smalsumo, kapas iki šiol nebuvo atvertas. Baiminamasi, jog drėgnas oras gali negrįžtamai sugadinti kape esančius vertingus daiktus, kaip kad nutiko terakotos armijos kariams, nuo kurių jau po keturių minučių po karių atkasimo pradėjo byrėti dažai. Taip pat yra prielaidų, kad Čin Ši Huangdi kape yra nemažas kiekis gyvsidabrio.

Įspūdingiausioji terakotos armijos dalis

Visiems geriausiai žinoma vadinamoji pirmoji kasinėjimų aikštelė. Joje puikuojasi pagrindinė, daugiau nei 6000 figūrų kariuomenė. Ši aikštelė sudaryta iš vienuolikos plačių, plytomis grįstų ,,koridorių“. Taip planuoti visi aukštuomenės kapai, nes šis planas priminė rūmus.

Virš terakotos karių ,,koridorių“ buvo sukonstruotos nendrėmis dengtos, vėliau moliu ir žemėmis užpiltos lubos, kurios ir padėjo šiam bei aplinkiniams kapinynams išsilaikyti taip ilgai.

Mažiau žinomos armijos dalys

Kitose aikštelėse figūrų mažiau. Įdomu tai, jog čia stovi ne tik pėstininkai, raiteliai bei aukštų rangų pareigūnai, tačiau ir akrobatų ar galiūnų, senovėje linksminusių žmones, skulptūros. Taip pat buvo atkasti kiti įdomūs objektai: terakotos arkliai, bronziniai vežimai, bronzinės gervių ir ančių figūrėlės, iš akmens padirbti šarvai. Dalis geriausiai išsilaikiusių pareigūnų, žirgų ir karietų figūrų yra perkelta į istorijos muziejus.

Terakotos armija įspūdinga ne tik savo dydžiu

Ši kariuomenė įspūdinga ne tik karių gausa, bet ir unikaliais jų bruožais. Terakotos skulptūros yra žmogaus dydžio, o kariai vieni nuo kitų skiriasi ūgiu, uniformomis ir netgi šukuosenomis – pagal rangą. Skirtingi ir karių veido bruožai, išskyrus tuometinių mokslo žmonių, mat šios kategorijos skulptūroms būdingi dešimt pasikartojančių veido modelių.

Terakotos figūros buvo nudažytos švelnių: rožinės, violetinės, raudonos, žalios, mėlynos, juodos, baltos, rudos atspalvių dažais, be to, dauguma karių buvo ,,apginkluoti“ tikrais ginklais, tokiais kaip ietys, kardai, lankai, tačiau manoma, kad jie dar nespėjus karių užpilti žemėmis buvo išvogti.

Dirbdinant figūras nepagailėta dėmesio smulkioms detalėms, pavyzdžiui, karių batų paduose išraižyti smulkūs burbuliukai, kad žmogus atrodytų kuo tikroviškesnis. Tokiu kruopščiu ir smulkmenišku darbu siekta atkartoti tikrojo pasaulio ir rūmų vaizdą bei sukurti imperatoriui mikrokosmosą, kuriame jis galėtų reziduoti pomirtiniame gyvenime.

Kaip armija buvo surasta?

Ilgus metus Šaansi provincijos Siano miesto apylinkėse žemdirbiai rasdavo įvairių molinių ar mūrinių nuolaužų, tačiau niekas neįtarė, kas iš tikrųjų slypi po žeme. Šis nekropolis ir imperatoriaus kapas buvo atrasti tik 1974 m., kai darbininkai ėmė kasti vandens šulinį – šis regionas garsėja požeminių šaltinių gausumu. Kadangi kape terakotos figūrų šitiek daug, o bėgant laikui vis iškildavo ir įvairių problemų, kasinėjimo ir restauravimo darbai vyksta iki šių dienų.

Netikra terakotos armija

Nenuostabu, jog ši terakotos armija įtraukta į UNESCO saugomų objektų sąrašą, o kiekvienais metais pritraukia gausybę smalsuolių, tačiau kai kuriems iš jų nelabai pasiseka…

2017 m. žiemą spaudoje imta kalbėti apie netikrą terakotos armiją, eksponuojamą Anhujaus provincijoje. Pasirodo, grupelė verteivų nusprendė pasipelnyti ir padirbę terakotos armiją naivuolius viliojo trisdešimčia juanių pigesniais nei tikrajame muziejuje įėjimo bilietais. Laimei, ši afera buvo greitai demaskuota, o verteivos nubausti.

Thierry TUTIN nuotraukos

Kaip paprastasis ilgmoliūgis tampa muzikos instrumentu ir meno kūriniu

Vienas iš daugybės multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio turimų pučiamųjų instrumentų – hulusi. Lietuviškai jį turbūt vadintume moliūginiu? Tai – iš Kinijos Junanio provincijos kilęs, Dai ir kitų aplinkinių tautelių mėgstamas instrumentas, kiekviena kalba vadinamas vis kitaip.

葫芦丝 [húlusī] yra gaminamas iš butelio formos moliūgo ir trijų bambukinių vamzdelių, iš kurių vidurinis turi skylutes norimam garso tonui išgauti, o šoniniai skirti groti akordus. Instrumento išgaunamas garsas grynas, labai švelnus, panašus į klarneto garsą.

Tikima, jog šis pučiamasis instrumentas galėjo būti išrastas dar ~2100-221 m. pr. Kr., tačiau tiksli data nėra žinoma. Legenda byloja, jog pasruvus kalnų upėms, jaunuolis metė į upę didelį ilgmoliūgį ir su juo plaukdamas išgelbėjo savo mylimąją. Jautrios istorijos sujaudintas Buda pritaisė prie moliūgo bambukinius vamzdelius ir pagamino jaunuoliui instrumentą, kuriuo jis grojo nuostabaus grožio muziką, nuraminusią pasruvusias upes.

Kad pasigamintum hulusi, ilgmoliūgį reikia specialiai paruošti: išskaptuoti, išplauti tiek iš vidaus, tiek iš išorės ir gerai išdžiovinti. Tokius džiovintus moliūgus kinai ne tik verčia dūdelėmis, bet ir dekoruoja. Istoriniai šaltiniai mini apie šios meno formos praktikavimą dar Tang dinastijoje (618 – 907m.). Moliūgo dekoravimui gali būti naudojamos įvairios technikos: drožinėjimas, tapymas, deginimas ir daugybė kitų. Svarbiausia, kad naudojama technika nepakeistų originalios moliūgo formos. Taip apjungiant savitą moliūgo formą ir meninį kūrinį ant jo žievės, sukuriamas estetinis, aukštos meninės vertės dirbinys. Sukurti vaizdiniai ant moliūgo žievės nėra tik piešiniai ar drožiniai – kiekvienas moliūgas įkūnija ir pasakoja tam tikras istorijas. Atidžiau patyrinėjus moliūgo dekoracijas, galime matyti vaizduojamų temų įvairovę – šventės, tradicijos, legendos, kraštovaizdžiai ir kita.

Kodėl kinai taip mėgsta ilgmoliūgį? Ši butelio formos daržovė kiniškai vadinama 葫芦 [húlu], kas skamba panašiai į žodžius 福禄 [fúlù] – laimė ir sėkmė (dar yra toks posakis – 福禄寿 [fú lù shòu] – laimė, sėkmė ir ilgaamžiškumas). Taip pat toks moliūgas yra vieno iš aštuonių nemirtingųjų Li Tieguai (李铁拐) simbolis, reprezentuojantis jo galią išlaisvinti sielą iš kūno. Taigi ilgmoliūgis simbolizuoja ilgaamžiškumą ir gebėjimą apsisaugoti nuo blogų dvasių. Jis yra puiki dovana, norint palinkėti sėkmės, sveikatos ir ilgaamžiškumo. Be dekoratyvinės funkcijos, jis gali turėti ir praktinį panaudojimą. Dažnai džiovintas, dekoruotas moliūgo kiautas tampa indu prieskoniams, arbatžolėms ar net vynui laikyti.

Beje, grįžtant prie muzikos, hulu gali virsti ne tik hulusi, bet ir 葫芦笙 [húlúshēng] ar styginiu 葫芦琴 [húlu qín] instrumentu. Vis tik hulusi iš jų populiariausias. Paskutiniu metu šį instrumentą pamėgo ir Europos bei kitų šalių kompozitoriai ir muzikantai.

Kviečiame pasiklausyti, kaip hulusi groja Dai tautos muzikantai, mūsų Saulius Petreikis ir kaip jis skamba su kinišku orkestru.

Kaip elgtis Kinijoje?

Etiketas – be galo svarbus kiekvienoje kultūroje. Norint, jog mes patys ir aplinkiniai jaustųsi patogiai ir nei vieniems, nei kitiems netektų raudonuoti dėl netinkamo elgesio, reiktų laikytis etiketo ar kitaip sakant, visuotinai priimtų normų. Kadangi Kinijos kultūra paremta kiek kitokiomis nei vakarietiškosios vertybės, tad skiriasi ir etiketas. Kinai mėgsta posakį

入乡随俗 (rù xiāng suí sú)

(įžengęs į kaimą, laikykis jo papročių)

kai esi Romoje, elkis kaip romėnas

tad ir panagrinėkime, kokios etiketo taisyklės egzistuoja ir kaip derėtų elgtis bendraujant su kinais.

Kaip derėtų kreiptis į žmones?

Kinų, kaip ir lietuvių kalboje, vartojamas mandagus kreipinys jūs nín (kin.: 您). Šiuo įvardžiu dera kreiptis į nepažįstamus, vyresnius, ar aukštesnes pareigas užimančius asmenis. Iš tiesų kinų kalba gausi kreipinių, skirtų kreiptis į skirtingo amžiaus ar tam tikromis profesijomis užsiimančius žmones. Pavyzdžiui, į pagyvenusį vyrą neformalioje kalboje mandagu kreiptis shūshu (kin.: 叔叔, liet.: dėdė), į pagyvenusią moterį – āyí (kin.: 阿姨, liet.: teta), į jauną  merginą – měi nǚ (kin.: 美女, liet.: graži panelė), į jaunuolius shuài gē (kin.: 帅哥, liet.: gražus vaikinas), o vairuotojus, kirpėjus, ir kitas paslaugas teikiančius asmenis įprasta vadinti shīfù (kin.: 师傅, liet.: įgudęs savo srityje), o savo krautuvėlėse dirbančius pardavėjus – lǎobǎn (kin.: 老板, liet.: viršininkas).

Formalioje kalboje paprastai kreipiamasi pareigybėmis, pavyzdžiui, dàshǐ (kin.: 大使, liet.: ambasadorius), dǒngshì (kin.: 董事, liet.: įmonės direktorius), lǎoshī (kin.: 老师, liet.: mokytojas) ir pan. Prieš tokį kreipinį būtų mandagu pridėti ir pavardę, jeigu ją žinote, pavyzdžiui, Liáng dǒngshì (kin.: 梁董事, liet.: direktorius Liang).

Kaip derėtų elgtis svečiuose ir prie stalo?

Kadangi maisto kultūra ypač svarbi Kinijoje, svarbus ir valgymo etiketas. Pakviestam į svečius pietų, ar vakarienės dera atnešti dovanų. Tai gali būti gero vyno butelis, ar pintinėlė vaisių. Jei tarp kitų svečių yra nepažįstamų žmonių, mandagu prisistatyti ir tik tada sėsti prie vaišių stalo. Įprastai, vyriausieji pradeda skanauti patiekalus, tad nemandagu savavališkai pradėti mėgautis maistu, reikėtų palaukti, kol vyriausieji parodys pavyzdį.

Kinai tiki, jog patiekalų įvairovė padeda palaikyti kūno harmoniją, dėl to vaišių metu stalai visuomet nukraunami įvairiausiais patiekalais, tad mandagu paragauti visų bent po truputį. Tačiau baigus valgyti, reikėtų palikti truputį maisto savo lėkštėje, mat taip parodoma, jog svečias pasisotino ir nuolankiai vertina šeimininko dosnumą. Nors turbūt esate girdėję, tačiau verta paminėti, jog šiukštu nedera prie stalo žaisti su valgymo lazdelėmis ir ypač įstatyti jų į ryžius, nes tai asocijuojasi su mirtimi, malda už mirusiuosius.

Daiktų padavimas kitam

Atrodo, smulkmena, tačiau Kinijoje perduodant ar imant daiktą iš kito žmogaus svarbu prilaikyti jį abejomis rankomis, mat taip išreiškiama pagarba. Na, o jei nėra kaip daikto prilaikyti abejomis rankomis, reikėtų pasistengti užimtąja ranka bent prilaikyti kitą ranką, ar priliesti bent jau alkūnę. Ši etiketo subtilybė ypatingai svarbi verslo kontekste perduodant vizitines korteles ar teikiant dovanas.

Pokalbio temos

Nemandagu menkai pažįstamus žmones kalbinti problematinėmis plotinėmis ar religinėmis temomis, nes nekaltas klausimas gali būti suprastas kaip kritika. Tačiau nereikėtų įsižeisti, jeigu jūsų paklaustų apie jūsų santykių statusą, šeimyninę sudėti ar pajamas, mat asmeniniai klausimai, siekiant geriau susipažinti, yra įprasti Kinijoje. Taip pat pasirenkite atsakyti į klausimus, kiek jūsų mieste kainuoja kvadratas nekilnojamojo turto, koks yra vidutinis atlyginimas ir pan.

Pokalbio metu, kaip ir daugelyje kitų pasaulio vietų, nemandagu pertraukinėti, tačiau sveikintina linksėti galvą ar kartas nuo karto neįkyriai ištarti ń (kin.: 嗯, liet.: aha, mhm) ir taip parodyti, jog sekate pokalbį.

Elgesys viešose erdvėse

Konfucianistinėje kultūroje, kurioje nuo mažens auklėjama būti kukliais ir nuolankiais, viešose erdvėse patartina nesielgti iššaukiančiai ar agresyviai. Be to, geriau susilaikyti nuo viešo romantiškų jausmų demonstravimo, nes tai gali priversti žmogų prarasti veidą ir taip sukelti bereikalingų rūpesčių.

Klastingieji ne ir taip

Bene painiausias kiniško etiketo aspektas tai – žodžiai taip ir ne. Dažniausiai, dėl drovaus būdo bei baimės prarasti veidą, kinai nesako ne tiesiogiai. Norėdami pasakyti ne, žmonės dažnai sako galbūt ar nurodo, jog turi svarbių reikalų ir yra užsiėmę.

Dažnai ir ypač verslo kontekste pasitaiko, jog žmonės sako taip, nors iš tikrųjų turi omenyje ne. Tokie prieštaravimai greitai išvargina ir suklaidina, tad tokiose situacijose svarbu stebėti žmogaus laikyseną ir taip bandyti suprasti ketinimus.

Daugiau apie etiketą ir kultūrą sužinosite Kinijos verslo etiketo seminare arba lankydami kinų kalbos pamokas. Susisiekite info@kinukalba.lt.

Pavasarinė migracija – kinų Naujųjų metų ypatybė

Chūnyùn (春运 – pavasarinė migracija) – didžiausia žmonių migracija pasaulyje. Šis terminas skirtas apibūdinti kelionių piką, kuris vyksta Kinijoje Naujųjų metų, arba Pavasario šventės (春节 Chūnjié), laikotarpiu. Jis prasideda likus penkiolikai dienų iki kinų Naujųjų metų ir tęsiasi apie keturiasdešimt dienų. Kadangi Naujieji metai nuo seno yra svarbiausia šventė Kinijoje, šeimos stengiasi bet kokia kaina šią šventę sutikti kartu.

Kodėl tiek daug žmonių keliauja?

Migrantai darbininkai

Paskaičiuota, jog 2016 m. šiuo laikotarpiu Kinijoje įvyko beveik trys milijardai kelionių! Tai lemia kelios priežastys, viena jų – netolygus gyventojų pasiskirstymas šalyje. Dėl nuo 1970 m. šalyje vykdytų ekonominių reformų, vieni regionai vystėsi sparčiau ir taip pritraukė darbuotojų mases, kai tuo tarpu kiti regionai plėtojosi ne taip greit ir vietiniai masiškai iš jų išsikraustydavo. Ypač spartus ekonominis augimas vyko rytinėje pakrantėje, kurioje esantys megapoliai dar ir dabar išlieka daugelio specialistų, ar paprastų darbininkų prioritetu. Iš čia į kitas Kinijos vietas švęsti Naujųjų  metų vyksta keli šimtai milijonų darbo migrantų.

Namo skubantys studentai

Daugelis gero išsilavinimo siekiančių jaunuolių dažnai pirmenybę teikia didiesiems universitetams, esantiems ne jų gimtuosiuose miestuose. Universitetų bei kitų švietimo įstaigų žiemos atostogos sutampa su Pavasario šventės laikotarpiu, tad studentams nelieka nieko kito, kaip tik grįžti švenčių praleisti su šeima.

Vienodos atostogos visiems

Kinai turi mažai atostogų. Oficialios, galima sakyti, yra dvi: Nacionalinės dienos proga skiriama savaitė, vadinama auksine savaite (黄金周 huángjīn zhōu), ir kinų Naujieji metai. Dažnai tai yra vienintelės atostogos, kurias turi didžioji dauguma kinų ir kurios yra vienintelė galimybė pasimatyti su toli gyvenančiais giminaičiais ar pakeliauti. Kelionėms paprastai išnaudojama auksinė savaitė, o Naujieji skiriami šeimai – abu laikotarpiai nerekomenduotini planuojant keliones po Kiniją, nes tampa sudėtinga apžiūrėti populiarius objektus, o dar didesnė yra transporto problema.

Problemos keliaujant…

Šventiniu laikotarpiu daugiausiai kelionių vyksta geležinkeliais bei keliais, mat dauguma keliautojų renkasi pigesnius būdus nei skristi lėktuvu. Milžiniškos šių infrastruktūrų apkrovos sukelia daugybę problemų. Nepaisant to, jog suplanuojami papildomi traukinių bei autobusų maršrutai, transporto priemonės būna perpildytos, be to, neretai tie patys vairuotojai, ką tik užbaigę vieną reisą, išsiunčiami į kitą, tad dėl jų patiriamo nuovargio ir netinkamai eksploatuojamo transporto padidėja avarijų rizika. Taip pat būdingas reisų vėlavimas, dėl kurių daugybė žmonių lieka įkalinti stotyse ir sudaro spūstis. Važiuojantys savo automobiliais irgi patiria didžiules spūstis greitkeliuose.

Vargai dėl kelionės bilietų

Bene didžiausias galvos skausmas, tai – bilietų pirkimas. Čia galioja principas, kas pirmesnis, tas gudresnis, tačiau būti pirmesniu ne taip lengva. Kinijoje traukinių bei autobusų bilietai pradedami pardavinėti tris savaites prieš kelionę. Juos galima įsigyti internetu, stotyse arba specialiuose mažuose bilietų biuruose. Nepaisant to, jog prieš Naujuosius metus atidaromos netgi papildomos bilietų įsigijimo vietos, nemažai žmonių dėl milžiniškos bilietų pardavimo sistemos apkrovos vis tiek nesuspėja įsigyti bilietų.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, prieš kelerius metus kelių gudragalvių buvo paskaičiuota, jog, jei būtų įmanoma traukinio bilietus įsigyti tik telefonu, Šendženo mieste artimiausių 23 dienų kelionių bilietai būtų išpirkti per 14 minučių!

Pardavimų sistemos nepajėgumas tampa puikia galimybe pasipelnyti bilietų vertelgoms (票贩子piào fànzi), kurie neadekvačiai aukštomis kainomis desperatiškiems keliautojams perpardavinėja anksti įgytus, ar padirbtus ir negaliojančius bilietus. Nors vyriausybė 2010 m. išleido įstatymo pataisą, kurioje nurodyta, jog perkant bilietą būtinas asmens dokumentas, kurio duomenys perkeliami ant bilieto, vis tik yra nepasiduodančių gudruolių, kurie šias taisykles per asmeninius ryšius ir kyšius apeina.

Pavasarinė migracija kine

Kadangi Naujieji metai kinams yra didžiausia metų šventė, jos akimirkos iš įvairių perspektyvų vis paliečiamos ir viename ar kitame filme. 2009 m. daug laurų tarptautiniuose festivaliuose nuskynė režisieriaus Fan Lixin (範立欣) dokumentinė juosta „Paskutinis traukinys namo“ (Last Train Home; 归途列车). Šis filmas leidžia pažvelgti į chūnyùn laikotarpio chaotiškumą, o kartais ir nenusakomą beviltiškumą, taip pat į bendrus socialinius darbo migrantų iššūkius.

Konfucijaus mokymas

Daugelis yra girdėję žodžius konfucianizmas arba Konfucijus ir žino, jog tai susiję su Kinija, tačiau ne daugelis žino daugiau nei tai. Tad kas gi yra konfucianizmas? Konfucianizmas (儒学Rúxué) – etinė, filosofinė mokykla, susiformavusi VI-V a. pr. Kr. Kinijoje ir vėliau paplitusi Rytų Azijoje. Šios mokyklos autoritetu laikomas Konfucijus (孔子Kǒngzǐ), o svarbiausi raštai – ,,Konfucijaus apmąstymai ir pašnekesiai“, kuriuose pasekėjai užrašė Konfucijaus bei jo amžininkų idėjas ir posakius. Bėgant laikui, šios mokyklos įtaka kiek priblėso, tačiau Tangų dinastijos laikais (618 – 907 m.) vėl suklestėjo.

Kuo išskirtinė ši mokykla? Nemažai daliai žmonių tai siejasi su hierarchinės santvarkos deklaravimu ir iš dalies tai yra tiesa, tačiau Konfucijaus mokymas yra ne vien apie tai. Konfucianizme svarbiausia siekiamybė – susitapatinti su Tiān (天), Shàngdì (上帝) arba dar kitaip žinomu Dào (道) – aukščiausiąja dievybe, kuri nusako visatos tvarką, bei puoselėti žmonių ir dangaus (kosmoso) santykį. Norėdami išpildyti šį tikslą, žmonės turėtų atitinkamai elgtis ir vadovautis Penkiomis konstantomis (五常wǔ cháng), kurios nusako moralų ir žmogui tinkamą elgesį. Penkios konstantos sudarytos iš šių principų: Rén (仁) – humaniškumas; (義/义) – teisingumas; (禮/礼) – ritualai; Zhì (智) – žinios; Xìn (信) – sąžiningumas, prie jų taip pat prisideda Zhōng (忠) – lojalumas bei Xiào (孝) – sūniškas nuolankumas. Nors visos šios moralinės dorybės labai svarbios sekant konfucianizmo mokymu, vis tik bene reikšmingiausios yra žinios ir sūniškas nuolankumas.

Konfucijus teigė, jog valdovas turėtų būti tobulas žmogus (君子jūnzǐ), kuriam būdingos visos reikalingos moralinės vertybės ir dėl kurių jis geba tobulai valdyti. Tam pasiekti, be abejo, reikalingas nepailstantis žinių siekimas ir nuolatinis savęs kultivavimas, kuomet neleidžiama sau nė per nago juodymą apsileisti. O sūniškas nuolankumas, kuris apibrėžė jaunesniųjų pagarbą ir nuolankumą vyresniesiems, Konfucijaus supratimu, padėjo išlaikyti ne tik reikalingą socialinę santvarką, bet ir suteikė daiktams jų tinkamą vietą bei padėjo išlaikyti visatos harmoniją, kokią ir apibrėžė Dào.

Nors Konfucijus jau seniai miręs, tačiau jo mokymo įtaka vis dar gyva. Ji svarbi ir aplinkinėse šalyse, tokiose kaip Pietų Korėja ir Japonija. Šiandieninėje Kinijoje, kaip ir imperinėje, kurioje iš Konfucijaus mokymų buvo sudarinėjami nacionaliniai egzaminai, išsilavinimas ir žinios užima svarbią vietą žmonių gyvenimuose. Dauguma tėvų pasiryžę padaryti viską, netgi atleisti vaikus nuo namų ruošos darbų tam, jog šie nuo mažų dienų pasiektų kuo aukštesnių rezultatų. O sūniškas nuolankumas taip pat išliko be galo gajus ne tik Kinijoje, bet ir Pietų Korėjoje, kuomet jaunesnieji gerbia vyresniuosius, kreipiasi į juos vartodami specialias kreipinių formas (大姐,大哥dàjiě, dàgē, vyresnioji sesė, vyresnysis brolis) ir iš pagarbos, dažnai net ir nenorėdami, bet iš nuolankumo bei kuklumo sutinka padėti įvairiose situacijose, ar kur nors pakviesti eiti kartu.

Nors konfucianizmas ir nėra pripažįstamas kaip religija, Kinijos miestuose ir miesteliuose gausu Konfucijaus statulų bei jam skirtų šventyklų, kurias kinai gausiai lanko bei degindami smilkalus išreiškia pagarbą didžiajam išminčiui. Be to, šios filosofinės mokyklos idėjos ne tik įsitvirtinę kinų mentalitete, tačiau gyvos ir kasdienėje kalboje, kuomet žmonės dažnai pacituoja vieną kitą Konfucijaus posakį. Štai keli populiariausi kinų vartojami posakiai:

学而不思则罔,思而不学则殆
xué ér bù sī zé wáng sī ér bù xué zé dài
Mokytis be mąstymo beprasmiška, mąstyti be mokymosi pavojinga.

 

不在其位不谋其政
bùzài qí wèi bù móu qí zhèng
Neverta veltis į reikalus, kurie nesusiję su tavo pozicija.

 

好学近乎知,力行近乎仁,知耻近乎勇
hào xué jìnhū zhī, lì xíng jìnhū rén, zhī chǐ jìnhū yǒng
Meilė mokslui artima žinioms, stropus mokymasis artimas kilnumui, gėda artima drąsai.

Kinų Naujieji metai. Gaminame būgnelį

Kalbėti apie kinų Naujuosius metus su vaikais pirmiausia pradedame nuo legendos apie pabaisą 年 (nián). Vaikus žavi siaubo istorijos ir pasakos, kurios baigiasi gerai. Taigi ši legenda sulaukia didelio pasisekimo ir gerai įsimena.

Trumpai:

Seniai seniai vieną naktį per metus į kaimą atbėgdavo pabaisa 年 (nián), kuri ne tik visus gąsdino, bet ir suėsdavo naminius gyvulius ar net mažus vaikus. Žmonės niekaip negalėjo jos atsiginti, bet ilgainiui išminčiai sugalvojo tris dalykus, kurie pabaisą atbaidytų. Tai ugnis, triukšmas ir raudona spalva. Nuo to laiko artėjant lemtingai nakčiai visi pasipuošdavo raudonais drabužiais, raudonai padabindavo ir namų duris, degdavo deglus ir poškėdavo ilgiausias petardų virtines.


过年 (guònián) – “švęsti Naujuosius metus” – dar galima suprasti ir kaip “išgyventi, pergyventi pabaisos 年 (nián) pasirodymą”. Kad pabaisa mūsų nesurytų, mes taip pat kelsim triukšmą. Kaip? Gaminsime kinišką būgnelį 波浪鼓(bōlanggǔ).

bolanggu

Reikės:

  • dviejų popierinių lėkštelių (kuo mažesnių),
  • medinio šaukštelio (vienkartinio),
  • dviejų karoliukų,
  • siūlo / juostelės / virvelės / kaspino karoliukams tvirtinti,
  • PVA klijų,
  • segiklio su metalinėmis sąsagomis.

reikmenys kiniskam bugneliui

Patobulinimai:

  1. kad smagiau barškėtų, dar galima berti kruopų ar makaronų;
  2. vietoj siūlo ir karoliukų šįmet naudojome virveles nuo dovanų maišelių. Jų galiukuose yra mazgeliai arba kieti antgaliukai, tad atstoja karoliukus, o tvirtinti vientisą juostelę patogiau nei durti skyles ir rišti kažką šonuose;
  3. ir ant dovanų maišelio virvelės galima užverti karoliukų.

virveles kiniskam bugneliui

Gamybai užtruksite vos kelias minutes:

  1. į vieną lėkštelę dedate kruopų ar makaronų,
  2. medinį šaukštelį taip, kad visas jo kotelis būtų išlindęs už lėkštelės ribų,
  3. virvelę su karoliukais, kietais galiukais ar mazgeliais taip, kad už lėkštelės ribų būtų išlindę maždaug vienodo ilgio galiukai,
  4. lėkštelės kraštą tepate klijais (būtų gerai šaukštelio kotelį patepti iš abiejų pusių),gaminame kiniska bugneli
  5. uždedate antrąją lėkštutę,
  6. vietomis sutvirtinate segikliu. Ypač aktualu prisegti šaukštelį kuo arčiau abiejų pusių kotelio, virveles. Jei segiklis tvirtesnis, verta segti per patį šaukštelį.

bugnelis

Būgnelio paviršius galima papuoštis hieroglifais 福 (fú) – laimė, sėkmė; 春 (chūn) – pavasaris; arba metų simboliu, šįkart tai – beždžionė: 猴 (hóu).

Jei turite kantrybės, palaukite, kol klijai visiškai išdžius. Jei jos nėra, barškinti galima jau dabar, tik laikykite ne už kotelio, o už pačio būgnelio apačios. Atsargiai, kad virvelės galiukai, ypač jei su karoliukais, netrenktų per pirštus! Būgnelis skamba jį sukiojant į šonus. Tikruoju būgneliu grojama jo kotelį sukiojant tarp suglaustų delnų.

Smagu groti su daina:

Dainos žodžiai:

daina xinnian hao

(dun dun taukšt, dun dun taukšt,

mušam gongą, mušam būgną – kiek garsų,

atėjo Naujieji metai, atėjo Naujieji metai,

sveikinu, atėjo Naujieji metai.

Atėjo Naujieji metai, atėjo Naujieji metai,

sveikinu, gerų Naujųjų metų!)

恭喜 恭喜 gōngxǐ gōngxǐ!