Greičiausias būdas išmokti kinų kalbos – tai metams ar daugiau persikelti gyventi ten, kur visi kalba kiniškai. Bet net ir ten knyga „Kinų kalba skaniai ir greitai“ padės geriau susigaudyti, laikytis nuoseklumo mokantis.
„Kinų kalba skaniai ir greitai“ buvo parašyta kaip pokalbio vadovas kinų kalbos mokiniams, kurie pasirengę savo kalbos įgūdžius panaudoti praktikoje. Anglišką originalą su autorių leidimu išvertė ir adaptavo kinų kalbos mokytojai ir studentai Lietuvoje. Knygą sudaro 20 paprastų klausimų, kuriuose – dažniausiai vartojamos gramatikos konstrukcijos, žodynas, kasdienoje neišvengiamos pokalbių situacijos.
Kiekvienas klausimas ir atsakymas išnagrinėtas pažodžiui ir paaiškintas gramatiškai, atsižvelgiant į lietuvių kalbos ypatumus, todėl viskas daug paprasčiau nei naudojantis angliškais ar rusiškais vadovėliais.
Kaip pasikalbėjimų knyga, šis leidinys skatina bendrauti, vartoti kalbą praktikoje, tad po kiekvieno klausimo rasite variantų ar idėjų, kaip atsakymą pritaikyti pokalbiui apie save, kaip užduoti klausimą apie jums rūpimus dalykus. Taip pat gausu nuorodų į el. šaltinius, kur galima sužinoti daugiau, pasiklausyti garsų tarimo ir pan.
Ši knyga skirta pakelti jūsų šnekamosios kalbos žinias į A2 lygį arba užtvirtinti jau turimus pagrindus. Motyvuotiems studentams tinka savarankiškam mokymuisi, primiršusiems – pasikartojimui.
Vienas iš daugybės multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio turimų pučiamųjų instrumentų – hulusi. Lietuviškai jį turbūt vadintume moliūginiu? Tai – iš Kinijos Junanio provincijos kilęs, Dai ir kitų aplinkinių tautelių mėgstamas instrumentas, kiekviena kalba vadinamas vis kitaip.
葫芦丝 [húlusī] yra gaminamas iš butelio formos moliūgo ir trijų bambukinių vamzdelių, iš kurių vidurinis turi skylutes norimam garso tonui išgauti, o šoniniai skirti groti akordus. Instrumento išgaunamas garsas grynas, labai švelnus, panašus į klarneto garsą.
Tikima, jog šis pučiamasis instrumentas galėjo būti išrastas dar ~2100-221 m. pr. Kr., tačiau tiksli data nėra žinoma. Legenda byloja, jog pasruvus kalnų upėms, jaunuolis metė į upę didelį ilgmoliūgį ir su juo plaukdamas išgelbėjo savo mylimąją. Jautrios istorijos sujaudintas Buda pritaisė prie moliūgo bambukinius vamzdelius ir pagamino jaunuoliui instrumentą, kuriuo jis grojo nuostabaus grožio muziką, nuraminusią pasruvusias upes.
Kad pasigamintum hulusi, ilgmoliūgį reikia specialiai paruošti: išskaptuoti, išplauti tiek iš vidaus, tiek iš išorės ir gerai išdžiovinti. Tokius džiovintus moliūgus kinai ne tik verčia dūdelėmis, bet ir dekoruoja. Istoriniai šaltiniai mini apie šios meno formos praktikavimą dar Tang dinastijoje (618 – 907m.). Moliūgo dekoravimui gali būti naudojamos įvairios technikos: drožinėjimas, tapymas, deginimas ir daugybė kitų. Svarbiausia, kad naudojama technika nepakeistų originalios moliūgo formos. Taip apjungiant savitą moliūgo formą ir meninį kūrinį ant jo žievės, sukuriamas estetinis, aukštos meninės vertės dirbinys. Sukurti vaizdiniai ant moliūgo žievės nėra tik piešiniai ar drožiniai – kiekvienas moliūgas įkūnija ir pasakoja tam tikras istorijas. Atidžiau patyrinėjus moliūgo dekoracijas, galime matyti vaizduojamų temų įvairovę – šventės, tradicijos, legendos, kraštovaizdžiai ir kita.
Kodėl kinai taip mėgsta ilgmoliūgį? Ši butelio formos daržovė kiniškai vadinama 葫芦 [húlu], kas skamba panašiai į žodžius 福禄 [fúlù] – laimė ir sėkmė (dar yra toks posakis – 福禄寿 [fú lù shòu] – laimė, sėkmė ir ilgaamžiškumas). Taip pat toks moliūgas yra vieno iš aštuonių nemirtingųjų Li Tieguai (李铁拐) simbolis, reprezentuojantis jo galią išlaisvinti sielą iš kūno. Taigi ilgmoliūgis simbolizuoja ilgaamžiškumą ir gebėjimą apsisaugoti nuo blogų dvasių. Jis yra puiki dovana, norint palinkėti sėkmės, sveikatos ir ilgaamžiškumo. Be dekoratyvinės funkcijos, jis gali turėti ir praktinį panaudojimą. Dažnai džiovintas, dekoruotas moliūgo kiautas tampa indu prieskoniams, arbatžolėms ar net vynui laikyti.
Beje, grįžtant prie muzikos, hulu gali virsti ne tik hulusi, bet ir 葫芦笙 [húlúshēng] ar styginiu 葫芦琴 [húlu qín] instrumentu. Vis tik hulusi iš jų populiariausias. Paskutiniu metu šį instrumentą pamėgo ir Europos bei kitų šalių kompozitoriai ir muzikantai.
Kviečiame pasiklausyti, kaip hulusi groja Dai tautos muzikantai, mūsų Saulius Petreikis ir kaip jis skamba su kinišku orkestru.
Galvojant apie Motinos dieną iš atminties vis iškyla kiniškos pop muzikos mega žvaigždės Jay Chou (周杰倫) daina “Klausyk mamos” (听妈妈的话）.
Daina išleista 2006 m., bet vis dar nepraranda populiarumo. Internete galima rasti be galo daug jos pasidalinimų, žodžių vertimų, akordų ir t. t. Besimokantiems kinų kalbos ji įdomi gramatinėmis konstrukcijomis su 的，得，别，让 (HSK2 lygis), o besidomintiems Kinija – aiškiai atskleistu motinos vaidmeniu santykyje su vaiku, kinų mentaliteto vertybiniais akcentais į motinos autoritetą, meilę per rūpinimąsi, stropumo, mokymosi svarbą, romantinius santykius, kaip trukdį mokymuisi ir pan.
Jay Chou kilęs iš Taivano, todėl jo pavardės transkripcija neatitinka pinyin. Jis yra dainininkas, dainų autorius, reperis, puikiai groja pianinu, taip pat yra režisavęs ir vaidinęs ne viename filme, dar turi savo įrašų studiją ir mados namus, su žmona augina du vaikus.
Štai ką jis 2006 m., dar neturėdamas vaikų, sudainavo apie mamą:
Besidomintieji kinų kalba tikriausiai nors puse ausies yra girdėję HSK raidžių kombinaciją ar matę vadovėlių, kurie vadinasi šiomis trimis raidėmis. Kas tai yra ir kam tai reikalinga?
Kas yra HSK?
HSK (汉语水平考试 Hànyǔ shuǐpíng kǎoshì) – tai standartizuotas kinų kalbos testas, skirtas ne kinų kilmės užsieniečių kinų kalbos lygiui nustatyti. Dabartinį HSK sudaro 6 lygiai: HSK 1 ir HSK 2 yra laikomi pradedančiųjų lygiais, HSK 3 ir HSK 4 – vidutinių kinų kalbos žinių lygiai, o HSK 5 ir HSK 6 – jau pažengusiųjų lygiai. HSK egzaminai gali būti laikomi bet kuriame autorizuotame HSK laikymo centre. Lietuvoje tai – Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas.
Skirtingų lygių HSK egzaminų struktūros skiriasi: pirmuosius du HSK lygius sudaro tik klausymo ir skaitymo užduotys, o šalia hieroglifų yra pateikiamas ir pinjinas (tarimo transkripcija lotyniškais rašmenimis), o štai 3 – 6 lygio testuose yra įtraukiamos ir rašymo užduotys, o pinjino jau nebėra. HSK 1 ir HSK 2 maksimalus taškų skaičius yra 200, egzaminas laikomas išlaikytu surinkus 120 ir daugiau taškų. Nuo HSK 3 iki HSK 6 testus sudaro maksimalus 300 taškų skaičius, o išlaikymui reikalaujama pasiekti bent 180 taškų.
Taip pat yra ir HSKK (汉语水平口语考试 Hànyǔ shuǐpíng kǒuyǔ kǎoshì) – egzaminas, skirtas kinų kalbos kalbėjimo gebėjimams įvertinti. HSKK egzaminai yra tik trys: pradedančiųjų, vidurinio ir pažengusiųjų lygio šnekamosios kalbos egzaminai. HSK ir HSKK egzaminai gali būti laikomi atskirai, nepriklausomai vienas nuo kito.
Egzaminui būtina užsiregistruoti ir susimokėti dalyvavimo mokestį. Jis taip pat skiriasi: nuo 15 eurų už HSK 1 iki 65 eurų už HSK 6 egzaminą. Šiuos egzaminus paprastai laiko stojantieji į Kinijos universitetus ar ketinantys pretenduoti į kitas mokymosi Kinijoje stipendijas, taip pat ieškantys darbo Kinijoje arba tiesiog norintys pasitikrinti savo kinų kalbos lygį. Išlaikius HSK ar HSKK egzaminus gaunamas sertifikatas, galiojantis dvejus metus nuo egzamino laikymo datos. Jeigu testo išlaikyti nepavyko, jį galima perlaikyti kitą kartą, tam jokių apribojimų nėra.
Kaip pasiruošti HSK?
HSK egzaminui pasiruošite mokydamasis kinų kalbos kursuose ar privačiose pamokose, kur įgysite ne tik kalbos žinių, bet ir įžvalgų, į ką atkreipti dėmesį mokantis ir laikant egzaminą. Bet jeigu jau turite kinų kalbos pagrindus, galite ruoštis ir savarankiškai. Štai pagrindiniai žingsniai, padėsiantys šiame kelyje.
Pirmas žingsnis: įsivertinti, kokį lygio egzaminą laikyti.
Jeigu egzaminą laikote dėl galimybės gauti stipendiją, išsiaiškinkite, kokio lygio reikalauja stipendijos sąlygos. Jeigu egzaminą laikote norėdamas įsivertinti, ką išmokote, verta atlikti kelis bandomuosius testus, kurių tikrai rasite internete. Internete taip pat skelbiami konkretaus HSK lygio žodžių ir gramatikos sąrašai. Jie taip pat padės suprasti, kurį HSK lygį įveiksite.
Kai kurie žmonės HSK egzaminą išsikelia kaip mokymosi tikslą. Geriau egzaminą laikyti kiek vėliau, bet jau aukštesnio lygio, nei išlaikytumėte dabar. Kuo aukštesnis HSK lygis, tuo stipresnius gebėjimus įrodys jūsų gautas sertifikatas. Dažną mokinį tai skatina mokytis daugiau.
Štai kelios svetainės, kuriose rasite bandomųjų egzaminų:
Apsisprendus dėl HSK lygio galime susikoncentruoti ties konkretaus lygio žodynu. Internete galima rasti daugybę puslapių su HSK egzaminams skirta pasiruošimo medžiaga, kur bus ir konkretūs žodžių sąrašai. Peržvelgus atitinkamą žodyną rekomenduojame susidaryti sąrašą žodžių, kuriuos užteks prisiminti, ir sąrašą žodžių, kuriuos reikia išmokti. Mokytis galima įvairiais metodais:
daug kartų rašant hieroglifą ir kartu jį tariant,
skaitant dialogus ir kitus tekstus su tais žodžiais,
Išmokus žodžius svarbu žinoti ne tik jų reikšmę, bet ir teisingą vartoseną, kokias struktūras gali sudaryti tam tikri žodžiai, kur jie eina sakinyje. Lygiai taip pat kaip ir su žodynais, galima rasti konkrečius gramatikos taisyklių sąrašus, pritaikytus atitinkamiems HSK lygiams. Pvz., atsidarius šį puslapį matome europietiškus kalbos lygių atitikmenis, bet nusileidus į puslapio apačią rasime HSK lygius, pasirinkus mums reikiamą, pasirodys detali informacija, susijusi su pasirinkto lygio gramatikos taisyklėmis bei pavyzdžiais.
Pamėginkite rasti konkrečią taisyklę dialoge ar kitame tekste. Dėliokite sakinius iš duotų žodžių. Kurkite sakinius su atsitiktine tvarka pasirinktais žodžiais.
Pasiryžus eiti į egzaminą rekomenduojama susirasti pavyzdinių egzamino užduočių ir pabandyti jas atlikti. Jeigu mokotės iš HSK egzaminui skirtų vadovėlių, tai jų pratybų užduotys jau savaime atkartos egzamino struktūrą. Įsigilinkite į pačias užduotis: ko yra prašoma, ką reikia padaryti. Perpratus pačią egzamino struktūrą bus lengviau jį atlikti, sutaupysite egzamino laiko, kai nebereikės aiškintis, ko prašo užduotis, bus galima daugiau laiko skirti pačiam užduoties atlikimui.
Egzamino užduočių ieškokite kartu su atsakymų lapais ir pasinagrinėkite, kaip juos pildyti, kad egzamino metu nebūtų staigmenų ir netikėtumų.
Penktas žingsnis: praktikuotis egzaminą laike.
HSK egzaminui skiriamas ribotas laikas priklausomai nuo pasirinkto lygio, o užduočių gana daug. Egzaminas tikrina ne tik jūsų kinų kalbos žinias, bet ir laiko kontrolės gebėjimus. Todėl labai svarbu ateiti į egzaminą pasiruošus, kad nebus kada svajoti. Atlikdami egzamino struktūros pratybas ar senų egzaminų užduotis namuose, stebėkite laiką.
Dabar jau esate pasiruošęs registruotis į norimo lygio egzaminą!
Linkime sėkmės ruošiantis HSK egzaminui ir tikime, jog galėsite didžiuotis savo pasiekimais!
Etiketas – be galo svarbus kiekvienoje kultūroje. Norint, jog mes patys ir aplinkiniai jaustųsi patogiai ir nei vieniems, nei kitiems netektų raudonuoti dėl netinkamo elgesio, reiktų laikytis etiketo ar kitaip sakant, visuotinai priimtų normų. Kadangi Kinijos kultūra paremta kiek kitokiomis nei vakarietiškosios vertybės, tad skiriasi ir etiketas. Kinai mėgsta posakį
入乡随俗 (rù xiāng suí sú)
(įžengęs į kaimą, laikykis jo papročių)
kai esi Romoje, elkis kaip romėnas
tad ir panagrinėkime, kokios etiketo taisyklės egzistuoja ir kaip derėtų elgtis bendraujant su kinais.
Kaip derėtų kreiptis į žmones?
Kinų, kaip ir lietuvių kalboje, vartojamas mandagus kreipinys jūs – nín (kin.: 您). Šiuo įvardžiu dera kreiptis į nepažįstamus, vyresnius, ar aukštesnes pareigas užimančius asmenis. Iš tiesų kinų kalba gausi kreipinių, skirtų kreiptis į skirtingo amžiaus ar tam tikromis profesijomis užsiimančius žmones. Pavyzdžiui, į pagyvenusį vyrą neformalioje kalboje mandagu kreiptis shūshu (kin.: 叔叔, liet.: dėdė), į pagyvenusią moterį – āyí (kin.: 阿姨, liet.: teta), į jauną merginą – měi nǚ (kin.: 美女, liet.: graži panelė), į jaunuolius shuài gē (kin.: 帅哥, liet.: gražus vaikinas), o vairuotojus, kirpėjus, ir kitas paslaugas teikiančius asmenis įprasta vadinti shīfù (kin.: 师傅, liet.: įgudęs savo srityje), o savo krautuvėlėse dirbančius pardavėjus – lǎobǎn (kin.: 老板, liet.: viršininkas).
Formalioje kalboje paprastai kreipiamasi pareigybėmis, pavyzdžiui, dàshǐ (kin.: 大使, liet.: ambasadorius), dǒngshì (kin.: 董事, liet.: įmonės direktorius), lǎoshī (kin.: 老师, liet.: mokytojas) ir pan. Prieš tokį kreipinį būtų mandagu pridėti ir pavardę, jeigu ją žinote, pavyzdžiui, Liáng dǒngshì (kin.: 梁董事, liet.: direktorius Liang).
Kaip derėtų elgtis svečiuose ir prie stalo?
Kadangi maisto kultūra ypač svarbi Kinijoje, svarbus ir valgymo etiketas. Pakviestam į svečius pietų, ar vakarienės dera atnešti dovanų. Tai gali būti gero vyno butelis, ar pintinėlė vaisių. Jei tarp kitų svečių yra nepažįstamų žmonių, mandagu prisistatyti ir tik tada sėsti prie vaišių stalo. Įprastai, vyriausieji pradeda skanauti patiekalus, tad nemandagu savavališkai pradėti mėgautis maistu, reikėtų palaukti, kol vyriausieji parodys pavyzdį.
Kinai tiki, jog patiekalų įvairovė padeda palaikyti kūno harmoniją, dėl to vaišių metu stalai visuomet nukraunami įvairiausiais patiekalais, tad mandagu paragauti visų bent po truputį. Tačiau baigus valgyti, reikėtų palikti truputį maisto savo lėkštėje, mat taip parodoma, jog svečias pasisotino ir nuolankiai vertina šeimininko dosnumą. Nors turbūt esate girdėję, tačiau verta paminėti, jog šiukštu nedera prie stalo žaisti su valgymo lazdelėmis ir ypač įstatyti jų į ryžius, nes tai asocijuojasi su mirtimi, malda už mirusiuosius.
Daiktų padavimas kitam
Atrodo, smulkmena, tačiau Kinijoje perduodant ar imant daiktą iš kito žmogaus svarbu prilaikyti jį abejomis rankomis, mat taip išreiškiama pagarba. Na, o jei nėra kaip daikto prilaikyti abejomis rankomis, reikėtų pasistengti užimtąja ranka bent prilaikyti kitą ranką, ar priliesti bent jau alkūnę. Ši etiketo subtilybė ypatingai svarbi verslo kontekste perduodant vizitines korteles ar teikiant dovanas.
Pokalbio temos
Nemandagu menkai pažįstamus žmones kalbinti problematinėmis plotinėmis ar religinėmis temomis, nes nekaltas klausimas gali būti suprastas kaip kritika. Tačiau nereikėtų įsižeisti, jeigu jūsų paklaustų apie jūsų santykių statusą, šeimyninę sudėti ar pajamas, mat asmeniniai klausimai, siekiant geriau susipažinti, yra įprasti Kinijoje. Taip pat pasirenkite atsakyti į klausimus, kiek jūsų mieste kainuoja kvadratas nekilnojamojo turto, koks yra vidutinis atlyginimas ir pan.
Pokalbio metu, kaip ir daugelyje kitų pasaulio vietų, nemandagu pertraukinėti, tačiau sveikintina linksėti galvą ar kartas nuo karto neįkyriai ištarti ń (kin.: 嗯, liet.: aha, mhm) ir taip parodyti, jog sekate pokalbį.
Elgesys viešose erdvėse
Konfucianistinėje kultūroje, kurioje nuo mažens auklėjama būti kukliais ir nuolankiais, viešose erdvėse patartina nesielgti iššaukiančiai ar agresyviai. Be to, geriau susilaikyti nuo viešo romantiškų jausmų demonstravimo, nes tai gali priversti žmogų prarasti veidą ir taip sukelti bereikalingų rūpesčių.
Klastingieji ne ir taip
Bene painiausias kiniško etiketo aspektas tai – žodžiai taip ir ne. Dažniausiai, dėl drovaus būdo bei baimės prarasti veidą, kinai nesako ne tiesiogiai. Norėdami pasakyti ne, žmonės dažnai sako galbūt ar nurodo, jog turi svarbių reikalų ir yra užsiėmę.
Dažnai ir ypač verslo kontekste pasitaiko, jog žmonės sako taip, nors iš tikrųjų turi omenyje ne. Tokie prieštaravimai greitai išvargina ir suklaidina, tad tokiose situacijose svarbu stebėti žmogaus laikyseną ir taip bandyti suprasti ketinimus.
Daugiau apie etiketą ir kultūrą sužinosite Kinijos verslo etiketo seminare arba lankydami kinų kalbos pamokas. Susisiekite [email protected].
Chūnyùn (春运 – pavasarinė migracija) – didžiausia žmonių migracija pasaulyje. Šis terminas skirtas apibūdinti kelionių piką, kuris vyksta Kinijoje Naujųjų metų, arba Pavasario šventės (春节 Chūnjié), laikotarpiu. Jis prasideda likus penkiolikai dienų iki kinų Naujųjų metų ir tęsiasi apie keturiasdešimt dienų. Kadangi Naujieji metai nuo seno yra svarbiausia šventė Kinijoje, šeimos stengiasi bet kokia kaina šią šventę sutikti kartu.
Kodėl
tiek daug žmonių keliauja?
Migrantai
darbininkai
Paskaičiuota, jog 2016
m. šiuo laikotarpiu Kinijoje įvyko beveik trys milijardai kelionių! Tai lemia
kelios priežastys, viena jų – netolygus gyventojų pasiskirstymas šalyje. Dėl
nuo 1970 m. šalyje vykdytų ekonominių reformų, vieni regionai vystėsi sparčiau
ir taip pritraukė darbuotojų mases, kai tuo tarpu kiti regionai plėtojosi ne
taip greit ir vietiniai masiškai iš jų išsikraustydavo. Ypač spartus ekonominis
augimas vyko rytinėje pakrantėje, kurioje esantys megapoliai dar ir dabar
išlieka daugelio specialistų, ar paprastų darbininkų prioritetu. Iš čia į kitas
Kinijos vietas švęsti Naujųjų metų
vyksta keli šimtai milijonų darbo migrantų.
Namo
skubantys studentai
Daugelis gero
išsilavinimo siekiančių jaunuolių dažnai pirmenybę teikia didiesiems universitetams,
esantiems ne jų gimtuosiuose miestuose. Universitetų bei kitų švietimo įstaigų
žiemos atostogos sutampa su Pavasario šventės laikotarpiu, tad studentams
nelieka nieko kito, kaip tik grįžti švenčių praleisti su šeima.
Vienodos
atostogos visiems
Kinai turi mažai atostogų. Oficialios, galima sakyti, yra dvi: Nacionalinės dienos proga skiriama savaitė, vadinama auksine savaite (黄金周 huángjīn zhōu), ir kinų Naujieji metai. Dažnai tai yra vienintelės atostogos, kurias turi didžioji dauguma kinų ir kurios yra vienintelė galimybė pasimatyti su toli gyvenančiais giminaičiais ar pakeliauti. Kelionėms paprastai išnaudojama auksinė savaitė, o Naujieji skiriami šeimai – abu laikotarpiai nerekomenduotini planuojant keliones po Kiniją, nes tampa sudėtinga apžiūrėti populiarius objektus, o dar didesnė yra transporto problema.
Problemos
keliaujant…
Šventiniu laikotarpiu
daugiausiai kelionių vyksta geležinkeliais bei keliais, mat dauguma keliautojų renkasi
pigesnius būdus nei skristi lėktuvu. Milžiniškos šių infrastruktūrų apkrovos sukelia
daugybę problemų. Nepaisant to, jog suplanuojami papildomi traukinių bei
autobusų maršrutai, transporto priemonės būna perpildytos, be to, neretai tie
patys vairuotojai, ką tik užbaigę vieną reisą, išsiunčiami į kitą, tad dėl jų
patiriamo nuovargio ir netinkamai eksploatuojamo transporto padidėja avarijų
rizika. Taip pat būdingas reisų vėlavimas, dėl kurių daugybė žmonių lieka
įkalinti stotyse ir sudaro spūstis. Važiuojantys savo automobiliais irgi
patiria didžiules spūstis greitkeliuose.
Vargai
dėl kelionės bilietų
Bene didžiausias galvos
skausmas, tai – bilietų pirkimas. Čia galioja principas, kas pirmesnis, tas
gudresnis, tačiau būti pirmesniu ne taip lengva. Kinijoje traukinių bei
autobusų bilietai pradedami pardavinėti tris savaites prieš kelionę. Juos
galima įsigyti internetu, stotyse arba specialiuose mažuose bilietų biuruose.
Nepaisant to, jog prieš Naujuosius metus atidaromos netgi papildomos bilietų
įsigijimo vietos, nemažai žmonių dėl milžiniškos bilietų pardavimo sistemos
apkrovos vis tiek nesuspėja įsigyti bilietų.
Kad būtų lengviau
įsivaizduoti, prieš kelerius metus kelių gudragalvių buvo paskaičiuota, jog,
jei būtų įmanoma traukinio bilietus įsigyti tik telefonu, Šendženo mieste
artimiausių 23 dienų kelionių bilietai būtų išpirkti per 14 minučių!
Pardavimų sistemos
nepajėgumas tampa puikia galimybe pasipelnyti bilietų vertelgoms (票贩子piào fànzi),
kurie neadekvačiai aukštomis kainomis desperatiškiems keliautojams
perpardavinėja anksti įgytus, ar padirbtus ir negaliojančius bilietus. Nors
vyriausybė 2010 m. išleido įstatymo pataisą, kurioje nurodyta, jog perkant
bilietą būtinas asmens dokumentas, kurio duomenys perkeliami ant bilieto, vis
tik yra nepasiduodančių gudruolių, kurie šias taisykles per asmeninius ryšius ir
kyšius apeina.
Pavasarinė
migracija kine
Kadangi Naujieji metai
kinams yra didžiausia metų šventė, jos akimirkos iš įvairių perspektyvų vis paliečiamos
ir viename ar kitame filme. 2009 m. daug laurų tarptautiniuose festivaliuose
nuskynė režisieriaus Fan Lixin (範立欣) dokumentinė juosta „Paskutinis traukinys
namo“ (Last Train Home; 归途列车). Šis filmas leidžia pažvelgti į chūnyùn laikotarpio chaotiškumą, o
kartais ir nenusakomą beviltiškumą, taip pat į bendrus socialinius darbo migrantų
iššūkius.
Daugelis yra girdėję žodžius konfucianizmas arba Konfucijus ir žino, jog tai susiję su Kinija, tačiau ne daugelis žino daugiau nei tai. Tad kas gi yra konfucianizmas? Konfucianizmas (儒学Rúxué) – etinė, filosofinė mokykla, susiformavusi VI-V a. pr. Kr. Kinijoje ir vėliau paplitusi Rytų Azijoje. Šios mokyklos autoritetu laikomas Konfucijus (孔子Kǒngzǐ), o svarbiausi raštai – ,,Konfucijaus apmąstymai ir pašnekesiai“, kuriuose pasekėjai užrašė Konfucijaus bei jo amžininkų idėjas ir posakius. Bėgant laikui, šios mokyklos įtaka kiek priblėso, tačiau Tangų dinastijos laikais (618 – 907 m.) vėl suklestėjo.
Kuo išskirtinė ši mokykla? Nemažai daliai žmonių tai siejasi su hierarchinės santvarkos deklaravimu ir iš dalies tai yra tiesa, tačiau Konfucijaus mokymas yra ne vien apie tai. Konfucianizme svarbiausia siekiamybė – susitapatinti su Tiān (天), Shàngdì (上帝) arba dar kitaip žinomu Dào (道) – aukščiausiąja dievybe, kuri nusako visatos tvarką, bei puoselėti žmonių ir dangaus (kosmoso) santykį. Norėdami išpildyti šį tikslą, žmonės turėtų atitinkamai elgtis ir vadovautis Penkiomis konstantomis (五常wǔ cháng), kurios nusako moralų ir žmogui tinkamą elgesį. Penkios konstantos sudarytos iš šių principų: Rén (仁) – humaniškumas; Yì (義/义) – teisingumas; Lǐ (禮/礼) – ritualai; Zhì (智) – žinios; Xìn (信) – sąžiningumas, prie jų taip pat prisideda Zhōng (忠) – lojalumas bei Xiào (孝) – sūniškas nuolankumas. Nors visos šios moralinės dorybės labai svarbios sekant konfucianizmo mokymu, vis tik bene reikšmingiausios yra žinios ir sūniškas nuolankumas.
Konfucijus teigė, jog valdovas turėtų būti tobulas žmogus (君子jūnzǐ), kuriam būdingos visos reikalingos moralinės vertybės ir dėl kurių jis geba tobulai valdyti. Tam pasiekti, be abejo, reikalingas nepailstantis žinių siekimas ir nuolatinis savęs kultivavimas, kuomet neleidžiama sau nė per nago juodymą apsileisti. O sūniškas nuolankumas, kuris apibrėžė jaunesniųjų pagarbą ir nuolankumą vyresniesiems, Konfucijaus supratimu, padėjo išlaikyti ne tik reikalingą socialinę santvarką, bet ir suteikė daiktams jų tinkamą vietą bei padėjo išlaikyti visatos harmoniją, kokią ir apibrėžė Dào.
Nors Konfucijus jau seniai miręs, tačiau jo mokymo įtaka vis dar gyva. Ji svarbi ir aplinkinėse šalyse, tokiose kaip Pietų Korėja ir Japonija. Šiandieninėje Kinijoje, kaip ir imperinėje, kurioje iš Konfucijaus mokymų buvo sudarinėjami nacionaliniai egzaminai, išsilavinimas ir žinios užima svarbią vietą žmonių gyvenimuose. Dauguma tėvų pasiryžę padaryti viską, netgi atleisti vaikus nuo namų ruošos darbų tam, jog šie nuo mažų dienų pasiektų kuo aukštesnių rezultatų. O sūniškas nuolankumas taip pat išliko be galo gajus ne tik Kinijoje, bet ir Pietų Korėjoje, kuomet jaunesnieji gerbia vyresniuosius, kreipiasi į juos vartodami specialias kreipinių formas (大姐，大哥dàjiě, dàgē, vyresnioji sesė, vyresnysis brolis) ir iš pagarbos, dažnai net ir nenorėdami, bet iš nuolankumo bei kuklumo sutinka padėti įvairiose situacijose, ar kur nors pakviesti eiti kartu.
Nors konfucianizmas ir nėra pripažįstamas kaip religija, Kinijos miestuose ir miesteliuose gausu Konfucijaus statulų bei jam skirtų šventyklų, kurias kinai gausiai lanko bei degindami smilkalus išreiškia pagarbą didžiajam išminčiui. Be to, šios filosofinės mokyklos idėjos ne tik įsitvirtinę kinų mentalitete, tačiau gyvos ir kasdienėje kalboje, kuomet žmonės dažnai pacituoja vieną kitą Konfucijaus posakį. Štai keli populiariausi kinų vartojami posakiai:
学而不思则罔，思而不学则殆 xué ér bù sī zé wáng sī ér bù xué zé dài
Mokytis be mąstymo beprasmiška, mąstyti be mokymosi pavojinga.
不在其位不谋其政 bùzài qí wèi bù móu qí zhèng
Neverta veltis į reikalus, kurie nesusiję su tavo pozicija.
Kalbėti apie kinų Naujuosius metus su vaikais pirmiausia pradedame nuo legendos apie pabaisą 年 (nián). Vaikus žavi siaubo istorijos ir pasakos, kurios baigiasi gerai. Taigi ši legenda sulaukia didelio pasisekimo ir gerai įsimena.
Trumpai:
Seniai seniai vieną naktį per metus į kaimą atbėgdavo pabaisa 年 (nián), kuri ne tik visus gąsdino, bet ir suėsdavo naminius gyvulius ar net mažus vaikus. Žmonės niekaip negalėjo jos atsiginti, bet ilgainiui išminčiai sugalvojo tris dalykus, kurie pabaisą atbaidytų. Tai ugnis, triukšmas ir raudona spalva. Nuo to laiko artėjant lemtingai nakčiai visi pasipuošdavo raudonais drabužiais, raudonai padabindavo ir namų duris, degdavo deglus ir poškėdavo ilgiausias petardų virtines.
过年 (guònián) – “švęsti Naujuosius metus” – dar galima suprasti ir kaip “išgyventi, pergyventi pabaisos 年 (nián) pasirodymą”. Kad pabaisa mūsų nesurytų, mes taip pat kelsim triukšmą. Kaip? Gaminsime kinišką būgnelį 波浪鼓(bōlanggǔ).
kad smagiau barškėtų, dar galima berti kruopų ar makaronų;
vietoj siūlo ir karoliukų šįmet naudojome virveles nuo dovanų maišelių. Jų galiukuose yra mazgeliai arba kieti antgaliukai, tad atstoja karoliukus, o tvirtinti vientisą juostelę patogiau nei durti skyles ir rišti kažką šonuose;
ir ant dovanų maišelio virvelės galima užverti karoliukų.
Gamybai užtruksite vos kelias minutes:
į vieną lėkštelę dedate kruopų ar makaronų,
medinį šaukštelį taip, kad visas jo kotelis būtų išlindęs už lėkštelės ribų,
virvelę su karoliukais, kietais galiukais ar mazgeliais taip, kad už lėkštelės ribų būtų išlindę maždaug vienodo ilgio galiukai,
lėkštelės kraštą tepate klijais (būtų gerai šaukštelio kotelį patepti iš abiejų pusių),
uždedate antrąją lėkštutę,
vietomis sutvirtinate segikliu. Ypač aktualu prisegti šaukštelį kuo arčiau abiejų pusių kotelio, virveles. Jei segiklis tvirtesnis, verta segti per patį šaukštelį.
Būgnelio paviršius galima papuoštis hieroglifais 福 (fú) – laimė, sėkmė; 春 (chūn) – pavasaris; arba metų simboliu, šįkart tai – beždžionė: 猴 (hóu).
Jei turite kantrybės, palaukite, kol klijai visiškai išdžius. Jei jos nėra, barškinti galima jau dabar, tik laikykite ne už kotelio, o už pačio būgnelio apačios. Atsargiai, kad virvelės galiukai, ypač jei su karoliukais, netrenktų per pirštus! Būgnelis skamba jį sukiojant į šonus. Tikruoju būgneliu grojama jo kotelį sukiojant tarp suglaustų delnų.
張懸 (Zhāng Xuán), dar žinoma kaip Deserts Chang, Chang Xuan ar Deserts Xuan, yra Taivano dainininkė ir dainų autorė. Jos švelnus ir skaidrus balsas bei rami gitaros muzika suvirpina ne vieno širdį. Pirmąjį albumą “My Life Will…” ji išleido 2006 metais, bet lig tol buvo gerai žinoma gyvo garso atlikėja baruose ir kavinėse, taip pat mėgstama internete.
Nors Zhang Xuan yra gavusi ne vieną apdovanojimą (geriausios atlikėjos, geriausio metų atlikėjo, geriausio dainų kūrėjo) ir išleidusi 5 albumus, geriausiai žinoma yra jos viena daina – 寶貝 (bǎobèi). Ši daina atsirado po konflikto su mama, kai Zhang buvo 13 metų, tačiau visiškai užbaigta tik vėliau, kai Zhang išmoko groti gitara.
Tai labai paprasta ir miela kiniška daina, kurią žino beveik visi besimokantieji kinų kalbos. Mes ją dainuojame su vaikais, bet patiks ir suaugusiems.
Profesionali kinų kalbos ir kultūros specialistė Ieva Driukienė nenorėtų gyventi Kinijoje – ši šalis jai yra tik savų studijų ir darbo objektas, su kuriuo nesiskiria jau 15 metų. Gbtimes Lithuania kalbasi apie kinų kalbos subtilybes ir apie tai, kiek laiko reikėtų skirti mokslams, norint išmokti kalbėti kiniškai.
Kaip susidomėjote kinų kalba?
Dar būdama mokinė nė nesvajojau apie kinų kalbos studijas universitete, tiesiog taip susiklostė, jog labai troškau naujovių, kažko įdomaus ir negirdėto, to, ko nestudijavo dauguma mano bendraamžių. Dabar su kinų kalba draugauju daugiau nei 15 metų.
Dirbate kinų kalbos mokytoja, vertėjaujate, turite savo įmonę bei vedate ekskursijas kinų kalba Vilniuje. Kuri iš šių veiklų jums labiausiai prie širdies?
Man labiausiai patinka mokytojauti. Mane džiugina, kuomet studentas išmoksta naujų sudėtingų dalykų ir tuomet aš didžiuojuosi, jog esu tas žmogus, kuris jam atskleidė kinų kalbos subtilybes ir išmokė hieroglifų meno.
Ar turite daug studentų, kurie susidomėję ir mokosi kinų kalbos?
Tikrai nemažai. Aš mokau įvairiose institucijose, o mano įmonė kinukalba.lt užsiima ir individualiais kursais. Mokome ne tik suaugusius, bet ir jų vaikučius. Jų tėveliai galbūt kažkada turėjo reikalų, susijusių su Kinija, o galbūt dar tik planuoja turėti ateityje, todėl skatina savo vaikus mokytis ir supranta, kokią didelę reikšmę turi kinų kalba šiame amžiuje. Vaikučiams labiausiai patinka hieroglifai, kuomet juos dėliojame iš flamasterių arba piešiame. Kitiems patinka garsų skambesys, treti jaučiasi geriausiai dainuodami kiniškas daineles. Mokiname vaikus, kurie jau supranta raides, nes vaikas turi susigaudyti kaip sudėlioti tarimą su reikšme. Dažniausiai nuo 5–6 metų jau galima pradėti kibti į mokslus.
Su kokiais iššūkiais susiduria jūsų studentai?
Didžiausias iššūkis yra neprarasti kantrybės ir motyvacijos. Pastebėjau, jog studentai, kurie mokosi tik savo malonumui, vėliau suvokia, jog tai teikia labai mažai malonumo, o daugiau darbo ir pastangų. Iš tiesų, kinų kalba nėra sunki. Joje nėra laikų, galūnių, nėra vienaskaitos ir daugiskaitos, taip pat vyriškos ar moteriškos giminės. Kinų kalboje žodžiai dėliojasi kaip kaladėlės, sustatei vienaip – viena prasmė, pakeitei kitaip – kita prasmė. Tai nėra puzlė, kur pvz., japonų kalboje žodžiai susikabina galūnėmis. Taigi, visas gebėjimas kuo daugiau kaladėlių turėsi, t.y. kiek tų hieroglifų mokėsi, tuo daugiau „kaladėlių sustatyti galėsi“.
Ar lankėtės Kinijoje?
Studijų metais lankiausi ne vieną kartą. Viena iš studijavimo dalių yra išvykti į Kiniją, siūlomos įvairios stipendijos pagal kurias gali išvažiuoti pusmečiui, metams. Labiausiai įsiminė vizitas Pekine, kuomet pirmą kartą atvykus patekau į pamokas, kurios vykdavo tik kinų kalba. Labai verta ir naudinga išvažiuoti net ir tiems, kurie yra vos pasimokinę, nes po kelių savaičių viešnagės žinios ir kalbos įgūdžiai šauna į aukštumas.
Ar kinai suprato jūsų akcentą?
Suprato. Kinai yra šiaip labai geranoriški, o pamatę baltą veidą iškart puola sveikintis, siūlo pagalbą. Neturėjau labai didelės baimės pradėti kalbėti kiniškai, esi priverstas, nes dauguma sutiktų kinų kita kalba nešneka.
Kiek reikia laiko skirti mokslams, norint įgauti kinijos kalbos pradmenis?
Tokiam bendram supratimui, kas ta kinų kalba, pagrindinėms frazėms, pvz., mano vardas, aš atvykau iš…, norėčiau nusipirkti bilietą…, užtenka trijų mėnesių. Pavyzdžiui lankant du kartus per savaitę susidaro apie 20–24 pamokas. Žinoma, viskas priklauso nuo motyvacijos, ar po tų 3 mėnesių įdėtų pastangų galėsi laisvai savarankiškai keliauti ir susišnekėti Kinijoje.
Kaip manote ar Kinija yra svarbi Europai?
Taip. Kinija yra viena iš stipriausių ekonomikų, o kinų kalba vienas iš svarbiausių įrankių derintis prie šiuolaikinio pasaulio, būti konkurencingam.
