Norite išmokti kinų kalbos?
Norite išversti kinišką tekstą?
Norite susikalbėti su verslo partneriu?
Norite kinams parodyti Lietuvą?
Pataikėte tiesiai į dešimtuką!
mob. tel.: +370-698-41918
el. p.: info@kinukalba.lt
JUSMES, UAB
Įmonės kodas: 302462186
el. p.: info@jusmes.lt
Kinų kalba – tai viena iš 5 oficialių JTO kalbų ir populiariausia ne tik Kinijos, bet ir pasaulio kalba. Ji priklauso sino-tibetiečių kalbų šeimai.
Tai, ką mes vadiname kinų kalba, yra tik valstybine kalba pavadinta viena iš daugelio kinų kalbų. Šios kalbos tarpusavyje skiriasi kaip prancūzų ar ispanų skiriasi nuo italų. Tačiau kadangi Kinijos valdžia ypač susirūpinusi šalies vientisumu, kinų kalbos vadinamos tarmėmis, o rašytinė jų forma unifikuota.
Kinų kalbomis šneka daugiau kaip 1 milijardas žmonių. Daugiausia jų gyvena Kinijoje, kiti – Honkonge, Singapūre, Malaizijoje, Indonezijoje, Tailande. Žinoma, nemažų kinų bendruomenių yra ir Vakarų šalyse, jos pradeda kurtis ir Lietuvoje.
Bendrinė kinų kalba neturi abėcėlės. Ją sudaro daugiau kaip 50 tūkst. hieroglifų, o vienas hieroglifas reiškia ne sakinį ar žodį, o sąvoką. Iš vienos ar kelių sąvokų susideda žodžiai, o iš žodžių – sakiniai.
XX a. kinų kalba išgyveno revoliuciją. Jos tikslas buvo padaryti rašytinę kalbą prieinamą visai liaudžiai, t. y. ne taip išsilavinusiems žmonėms. Sukurti ir visoje Kinijoje įtvirtinti supaprastinti hieroglifai, tačiau autonominis Honkongas bei norįs nepriklausomybės Taivanas vis dar naudoja tradicinius hieroglifų variantus. Pekino tarmė tapo bendrine kinų kalba (putonghua), kurią mes vadiname tiesiog kinų kalba, anglakalbiai – mandarin, o taivaniečiai – valstybine kalba (guoyu). Jai būdinga Pekino tartis, mandarinų tarmės gramatika ir plačiųjų masių literatūros žodynas. Komunistų valdžios užmojai sukurti abėcėlę liko bevaisiai.
Nors kinų kalba turi keliasdešimt tūkstančių hieroglifų, skiemenų tėra apie du tris šimtus. Vadinasi, tas pats skiemuo gali reikšti keliasdešimt skirtingų sąvokų. Tačiau skiemenys dar skiriasi tonu. Jų yra keturi ir nežymimasis tonas. Dažnai skiemuo gali turėti reikšmių su visais keturiais tonais, tad įvairiai tariamų skiemenų jau susidaro keli tūkstančiai. Tačiau vis tiek akivaizdu, kad daug skirtingų hieroglifų tariami vienodai. Dar vienas gasdinantis dalykas – daug hieroglifų turi po kelis tarimo variantus. Tikslią reikšmę galima suvokti tik pagal abu parametrus – tarimą ir „išvaizdą“. O geriausia žinoti dar ir kontekstą.
Tonai – tai kažkas panašaus į intonaciją, kuria skiemuo ištariamas. Tonai žymimi ženklais, panašiais į mūsų kirčio, ilgumo ir trumpumo ženklus. Penktasis tonas žymimas trumpumo taškučiu, kokį dedame ant i, arba visai nežymimas. Tačiau tono ženklai dedami tik ant lotyniškomis raidėmis parašyto tarimo, vadinamojo pinyin, pažymint aiškiausiai tariamą balsę. Taip rasite žodynuose ir kinų kalbos vadovėliuose. O hieroglifus su dešinėje surašytais tais pačiais tono ženkleliais pamatysite nebent pradinukų knygelėse.
Pinyin – tai vienas iš kinų kalbos transkribavimo būdų. Jis nėra labiausiai paplitęs, bet jo naudojimas sparčiai skatinamas, nes tai tikriausiai tobuliausias būdas mums įprastomis raidėmis užrašyti kiniškus žodžius. Jo pilnas pavadinimas skamba Hanyu Pinyin – chanių kalbos fonetika. Iš pavadinimo aišku, kad ši sistema oficialiai įteisinta žemyninėje Kinijoje (nes chanių tauta yra tai, ką mes vadiname kinais – didžiausia tauta, gyvenanti žemyne), vadinasi, Honkonge arba Taivane lotyniškai užrašyti žodžiai gali atrodyti ir, beje, atrodo visai kitaip.
Pirmieji kiniški užrašai rasti ant keramikinių indų, pagamintų Kinijoje prieš 4 500 metų. Tai piktografai, vaizduojantys tam tikrą objektą. Savo forma šie piktografai labai artimi hieroglifams, užrašytiems ant tūkstančiu metų vėliau atsiradusių būrimui naudotų vėžlio kiautų ir bronzinių indų. Pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų kinai jau rašė bambuko lentelėse, kurias verdavo ant virvučių ir sukdavo į ritinėlius, o 3 a. pr. Kr. pradėta rašyti ant brangaus šilko, vėliau išrastas popierius. Nuo tada rašytinė literatūra labai paplito.
Šiuo metu suskaičiuojama daugiau kaip 50 tūkst. hieroglifų. Fonologiškai vienas hieroglifas yra vienas skiemuo. Morfologiškai – viena sąvoka. Kai kurie žodžiai susideda iš vienos, kiti – iš dviejų, trijų sąvokų, pvz., 文 – raštas, 文学 – literatūra (raštas + mokslas), 文学家 – rašytojas, literatas (raštas + mokslas + tam tikros kategorijos, profesijos asmuo). Vadinasi, vienas hieroglifas gali reikšti žodį arba sudedamąją žodžio dalį. Be to, kai kurie hieroglifai yra tiesiog dalelytės. Tokios, kaip, pvz., anglų kalbos žodeliai in, out, to.
Hieroglifai – tai ne abėcėlė ir ne raidžių „piešinys“, kaip, pvz., korėjiečių rašmenys. Jei hieroglifą išskaidytume į smulkiausias daleles, matytume daug įvairių brūkšnelių ir taškelių, o jei stambiau – įžvelgtume tam tikrus komponentus, vadinamuosius raktus, kurie kartais nusako prasmę, kartais sufleruoja tarimą, kartais ir tą, ir tą, o kartais nei to, nei to. Pvz., 想 (xiǎng – galvoti, ilgėtis) susideda iš 相 (xiāng – kiekvienas, vienas kitą, išvaizda) – kurį dar galima išskirti į 木 (mù – medis), 目 (mù – akis) – bei 心 (xīn – širdis, protas). Sufleruoja tarimą ir šiek tiek prasmę.
Išmokti rašyti hieroglifus nėra sunku, ypač žmonėms, turintiems gerą vaizdinę atmintį. Sunkiausia rašyti, o ne piešti. Nupiešti kvadratą labai paprasta, bet kaip užrašyti kvadratą? Dar reikia laikytis rašymo tvarkos: iš viršaus į apačią, iš kairės į dešinę, pirmiau išorė, paskui vidus, pirmiau horizintalus, paskui vertikalus brūkšnelis. Atrodo nereikšminga? Bet juk rašydami „piešti“ pirmiausia rašome p, paskui i, e, š, t ir vėl i, taip? Tačiau kai kurios smulkios detalės nėra labai reikšmingos. Juk priklauso tik nuo įpročio, ar pirmiausia išvingiuosi „piesti“ ir tik paskui sudėsi taškučius ir varneles, ar rašysi kiekvieną raidę iš karto. Bet žodį „piesti“ lengva suprasti ir be varneliu, o hieroglifas, kuriam trūksta nors vieno taškelio, gali būti palaikytas visiškai kitu hieroglifu. Pvz., 犬 – šuo, o 大 – didelis.
Sveikas, laba diena
你好
Nǐhǎo
Koks tavo vardas?
你叫什么名子?
Nǐ jiào shénme míngzi?
Mano vardas Jonas.
我叫JONAS.
Wǒ jiào Jonas.
Malonu susipažinti.
很高兴认识你
Hěn gāoxìng rènshi nǐ.
Iš kokios jūs šalies?
你是哪国人?
Nǐ shì nǎguórén? (kokios šalies pilietis esi?)
Aš esu lietuvis.
我是立陶宛人
Wǒ shì Lìtáowǎn rén.